kibikšt

kibìkšt interj., kibýkšt 1. Vb, Ms, Slnt, J klibinkšt: Kai smarkiau ima bėgt kumelė, tai kibìkšt, kibìkšt – ir šlubčioja Gs. Kibýkšt, kibýkšt ubagas su lazda Jrb. 2. keberiokšt: Aukštienykas kibýkšt per kumelę! Raud. Kad jis bėgo, o kad užkliuvo – tai tik kibýkšt, kibýkšt! – kūliais nusirito Skr. Tik trinkt – tas kibýkšt (nuvirto)! Grž.